- vargauti
- vargáuti, -áuja (-áuna Dg, Lzd), -ãvo intr. DŽ1, Gl, várgauti, -auja (-auna), -avo vargingai gyventi, vargti: Macnai vargãvo svietas, kai kunigystą ej[o] Rod. Vargavaũ nuog mažo vaiko Dg. Kap jauna buvau, tai tep nevargavaũ Vlk. Várgauna ir vargáuna Dglš. Vargãvom mažos ir vargãvom paskum Pls. Sunkūs laikai ateis – reikės ne teip dar vargáut Lnkv. Vargãvo žmonės, dilgines valgė LzŽ. Petrikai užsispyrė, ir mės tep ir aplikom ir vargãvom GrvT133. Tarnavau vargavau pas poną, dovanojo man ponas gaidelį LLDI443(Aps). Oi tu našlele, tu vargdienėle, vargavai metus, vargavai ir antrus LTR(Lš). ^ Atsibodo vargauti, reikia eit ubagauti KrvP(Ašm).
Dictionary of the Lithuanian Language.